Panerių memorialo istorija

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus kaimynystėje esančios gražios Panerių miško apylinkės buvo labai mėgstamos poilsiautojų. 1932 m. čia pradėtas kurti miestas-sodas, pavadintas Jogailaičių (lenk. Jagiellonow) vardu.

1939 m. Lietuva, atgavusi Vilnių ir Vilniaus kraštą, buvo priversta įsileisti Raudonosios armijos įgulas, kurioms Aukštuosiuose Paneriuose pradėtos statyti degalų saugyklos ir amunicijos sandėliai. Kai 1941-ųjų birželio 24 dieną vokiečiai užėmė Vilnių, jie atkreipė dėmesį į nebaigtą statyti degalų bazę visai šalia Panerių geležinkelio stoties. Tuo metu jau buvo iškastos 7 duobės. Naciai nutarė jas panaudoti masinio žmonių žudymo „akcijoms“.

Žydų persekiojimas Vilniuje prasidėjo jau pirmosiomis nacių okupacijos dienomis. Juos be jokios aiškios priežasties vietiniai baltaraiščiai suimdavo gatvėse, butuose ir darbovietėse. Žydus diskriminuojančių naujojo okupacinio režimo įsakymų ir nurodymų vis gausėjo.

1941 m. birželio 26-ąją, Vilniaus miesto karo vado von Ostmano įsakymu Nr. 1 „užtikrinant viešosios tvarkos palaikymą Vilniaus mieste“, buvo suimta ir į Vilniaus sunkiųjų darbų kalėjimą patalpinta 60 žydų ir 20 lenkų. Žydus kaip įkaitus naciams galėjo padėti suimti Valstybės saugumo Vilniaus apygardos, kitų lietuviškų valdžios įstaigų pareigūnai. 1941 m. liepos 21-ąją vokiečių pareigūnai iš kalėjimo išsivedė 60 žydų suimtųjų ir juos sušaudė Titnago gatvėje šalia Panerių miško.

Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą buvo metami lavonai. XX a. 5 deš.

Masiniai žydų suėmimai ir šaudymai prasidėjo 1941 m. liepos viduryje. Suimtieji buvo varomi į Lukiškių kalėjimą, o po kelių dienų gabenami į Panerius ir ten sušaudomi vokiečių saugumo policijos ir SD Ypatingojo būrio (Sonderkommando) narių.

Šaudymo duobė Paneriuose. XX a. 5 deš. pr.

Pirmą kartą dokumentuose Vilniaus Ypatingojo būrio pavadinimas aptinkamas 1941 metų liepos 15 dieną. Tada būryje buvo apie 100 žmonių, vilkėjusių civilių drabužiais. Pirmaisiais būrio organizatoriais buvo jaunesnieji leitenantai Jakubka ir Butkus.

Nuo 1941 m. liepos 23 dienos būriui vadovauti pradėjo karininkas Juozas Šidlauskas. Būrio nariams išduoti rusiški šautuvai ir balti raiščiai.

1941 m. lapkritį J. Šidlauską pakeitė leitenantas Balys Norvaiša, o jo pavaduotoju tapo Balys Lukošius. Tuo laikotarpiu būrio narių skaičius buvo sumažintas ir svyravo tarp 40-ies ir 50-ies. Daugumą narių sudarė lietuviai, tačiau buvo ir keli rusai bei lenkai. Ypatingasis būrys buvo pavaldus tik vokiečių saugumo policijai ir vykdė pastarosios pareigūnų nurodymus. Ilgiausiai Ypatingąjį būrį šefavo SS puskarininkis Martinas Weissas.

Egzekucija Paneriuose. XX a. 5 deš. pr.

Daugiausia žmonių Ypatingasis būrys sušaudė 1941 metais. Vien per liepą buvo sušaudyta apie 5000, rugpjūtį – apie 2000 žmonių. Iki 1941-ųjų pabaigos Paneriuose, kaip teigta SS Standartenfiurerio Karlo Jägerio raporte, buvo sušaudyta mažiausiai 21 000 žydų.

Nuo 1942-ųjų žydai iš Vilniaus geto Paneriuose buvo naikinami nedidelėmis grupėmis. 1943 m. balandį, likviduojant mažuosius getus Vilniaus apskrityje, Paneriuose buvo sušaudyta apie 7500 žydų, rugsėjo 23-iąją likvidavus Vilniaus getą – sušaudyta keli šimtai senelių ir ligonių. Nuo 1943-iųjų rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios Paneriuose sušaudyta iki 1000 (tikslus skaičius nėra žinomas) buvusių Vilniaus geto kalinių, mėginusių pabėgti iš Vilniaus geto teritorijos. Dar apie 2000–2300 žydų, likviduotų „Kailio“ ir „HKP“ darbo stovyklų kalinių, buvo sušaudyta 1944 m. liepos 2–3 dienomis.

1941 m. liepos 11 d. žudynės Paneriuose

Prieš pasitraukdami iš Lietuvos, naciai ėmė skubiai likviduoti savo nusikaltimų pėdsakus. Speciali kalinių brigada, sudaryta iš Vilniaus geto kalinių ir karo belaisvių, turėjo ekshumuoti lavonus ir juos deginti. Dvylika degintojų (iš 80) 1944 m. balandžio 15 dieną, per pustrečio mėnesio išsikasę požeminį tunelį, pabėgo. Vienuolikai pavyko pasiekti sovietų partizanus.

1944 m. rugpjūtį Paneriuose dirbusi Ypatingoji valstybinė komisija nustatė, kad Paneriuose buvo nužudyta daugiau kaip 100 000 žmonių. Nuo tada imta oficialiai laikytis šios nuomonės.

Paneriai – antra pagal nužudytų žmonių skaičių (po Babi Jaro Ukrainoje) masinių žudynių vieta Rytų Europoje. Manoma, kad žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 000. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinkinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai. Naujausiais duomenimis iš viso Paneriuose galėjo būti nužudyta 50 000–70 000 žmonių.

Fotografijos iš VVGŽM fondų

Fotografijos iš Jad Vašem fondų

Pasirinkimas	Paaiškinimas
	Funkciniai slapukai (būtini) Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
	Našumo slapukai Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja.
	Reklaminiai slapukai Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą.

Panerių memorialo istorija

Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą buvo metami lavonai. XX a. 5 deš.

Šaudymo duobė Paneriuose. XX a. 5 deš. pr.

Egzekucija Paneriuose. XX a. 5 deš. pr.

1941 m. liepos 11 d. žudynės Paneriuose

Kontaktai

Darbo laikas

Gido paslaugos